Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena
„Mikčiojimas – kaip ledkalnis. Tai, kas kyšo paviršiuje, kas girdima ir matoma, yra mažiausia jo viršūnė. Kur kas didesnė yra apatinė jo dalis: drovumas, baimė, kaltė ir visi kiti jausmai, kurie pasireiškia, kai bandoma pasakyti paprasčiausią sakinį, bet tą padaryti nepavyksta.“
Josepf G. Sheehan
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje spalio 22 d. minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Ši diena pradėta minėti 1998 metais JAV. Mikčiojimas – sklandaus kalbėjimo sutrikimas, kuriam būdingi garsų, skiemenų ir žodžių pakartojimai, tęsimas, artikuliacinio aparato įtampa ir pauzės, trikdančios ritmingą kalbą. Yra žinoma, kad mikčiojimas dažniausiai prasideda vaikystėje, 2 – 5 gyvenimo metais. Mikčioja apie 1% suaugusiųjų ir 4 – 5% vaikų. Įdomu tai, kad berniukai mikčioja keturis kartus dažniau nei mergaitės.
Mikčiojimo atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Išskiriamos trys ankstyvajame amžiuje mikčiojimo atsiradimą lemiančių priežasčių grupės: vaiko savybės (genetinė predispozicija; intensyvi kalbos, motorikos, kognityvinių ir socialinių gebėjimų raida; temperamento ypatumai; aukšti paties vaiko sau keliami reikalavimai; impulsyvus poreikis kalbėti; raidos sutrikimai), bendravimo ypatumai (greitas aplinkinių kalbėjimo tempas, laiko spaudimas; dažnas vaiko kalbos pertraukimas, kalbėjimas vienu metu; sudėtingi klausimai, skatinantys pasakoti; neigiamos reakcijos į kalbėjimo nesklandumus), aplinkos sąlygos (greitas gyvenimo tempas; šeimos sudėties pasikeitimas; nenuoseklus dienos režimas; aukšti aplinkinių keliami reikalavimai; ilgalaikis stresas ar nuolatiniai šeimos narių konfliktai). Vyresniame amžiuje mikčiojimo atsiradimui įtakos tai pat gali turėti fizinės traumos, navikai.
Atlikti tyrimai rodo, kad nėra vienos mikčiojimo priežasties. Tikėtina, kad ilgalaikio mikčiojimo atveju sutrikimą sukėlusi priežastis nebeegzistuoja, tačiau problema išlieka.